Degu ( Octodon degus ) – tai nestambus žvėrelis , kurio kūno ilgis 125-195 mm., uodegos ilgis 105-165 mm.,masė gali siekti iki 300 gr.
Kūnas kresnas , pasikūprinęs. Galva stambi, su didokomis , ovalo formos ausimis , palaipsniui pereinanti į apvalų liemenį . Snukutis plokščias , apžėlęs gausiomis , ilgomis vibrisėmis. Akys didelės , juodos . Priekinės galūnės trumpesnės už užpakalines. Ant priekinių kojų yra keturi , gerai išsivystę pirštai , penktasis – rudimentinis . Užpakalinės galūnės turi po penkis pirštus – pirmas ir penktas ženkliai trumpesni už tris kitus. Ant visų pirštų yra lenkti , aštrūs nageliai . Uodega padengta trumpais , šiurkščiais plaukeliais , kurie uodegos gale suformuoja šepetėlį . Kailiukas tankus , papuręs , švelnus . Kūnas nugaros srityje pilkai rusvas . Šonai šviesesni , dažnai su oranžiniu atspalviu . Pilvukas gelsvai kreminės spalvos.
Patinai nuo patelių vizualiai nesiskiria . Lyties dimorfizmas matomas tik apžiūrėjus lytinius organus: pas patinus tarpas tarp šlaplės ir analinės angos ženkliai platesnis negu patelių. Patelės turi keturias poras spenelių , iš kurių trys poros išsidėsčiusios liemens šonuose , o ketvirtoji pora – tarp užpakalinių galūnių.
Kaukolės smegeninė dalis truputi suplota , neturi susiaurėjimo tarpakinėje dalyje . Klausos kameros nedidelės , apvalios . Kaulinis gomurys ( palatinum ) baigiasi tarp skruostinių dantų eilės . Skruostinių dantų kramtomasis paviršius turi emalės raukšles , kurios sudaro kilpas panašias į skaičių 8 . Kandžiai be šaknų , todėl auga visą gyvenimą . Degu turi po du kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Jų priekinis paviršius geltonas ar net rausvas , padengtas kietu emaliu. Ilčių nėra , todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tuščias tarpas ( diastema ).
Degu turi 58 diploidines chromosomas.
Paplitimas
Aštuoniadančių gimtinė yra Pietų Amerika. Jų arealas driekiasi vakarinių Andų kalnų šlaitais , maždaug tarp 28 ir 35 laipsnių pietų platumos , ir apima pietinę Peru dalį , Čilę , šiaurės-vakarų Argentiną . Arealo šiaurinėje dalyje klimatas yra gana karštas , o pietinėje dalyje jaučiamas vandens stygius .
Gyvena įvairiuose biotopuose , netgi antropogeninėse (žmogaus gyvenamose ) zonose , ar akmenuotose , pusiau sausuose kalnų šlaituose . Sutinkami iki 1200 metrų virš jūros lygio . Savo arealo vietose gana dažnas . Vietiniai gyventojai juos vadina „ krūmynų žiurkėmis „, nors gyvena ant žemės . Aktyvūs dieną.
Europiečiai apie degu sužinojo tik XVIII amžiaus viduryje . Pradžioje užvirė dideli ginčai , kam gi vis tik priklauso degu . Buvo manoma , kad jie giminingi voverėms , šinšiloms , žiurkėms , jūros kiaulytėms . Tačiau kruopščiau peržiūrėjus sistematiką , degu buvo priskirti aštuoniadančių šeimai ( familia octodontidae Waterhouse , 1839 )
Biologija
Degu labai socialūs žvėreliai.Gamtoje jie yra susibūrę į klanus . Teritorijos dydis , kuriame gyvena viena degu socialinė grupė apima , maždaug apie 200 kvadratinių metrų , o graužikų tankumas yra apie 75-80 suaugusių individų į vieną hektarą .
Degu kasdien ir intensyviai ženklina savo teritoriją šlapimu . Jie sugeba matyti ultravioletiniame spektre , o jų šlapimas , kol yra šviežias , atspindi šviesos bangas tame pačiame šviesos intervale , dėl ko yra manoma , kad ženklinimas šlapimu yra ne tik kvapo sukūrimas gyvenamoje teritorijoje , bet ir vizualinis markeris .
Degu gyvena urvuose ir požeminiuose praėjimuose , kuriuos jie kasa pievose , šalia krūmų ar uolų . Tokie tuneliai turi kelis įėjimus ir išėjimus . Subrendę ir dominuojantys patinai prie landų stato kauburėlius iš žemių , akmenukų , išmatų ar sausos žolės , kuri yra patino , užimančio tą teritoriją , statuso išraiška . Dominuojantys grupės patinai nuožmiai saugoja šiuos statinius , todėl dėl jų dažnai kyla konfliktai . Jeigu kažkokiu būdu kauburėlis būna sugriautas kitų gyvūnų ar žmogaus , patinas netenka savo padėties kitų patinų atžvilgiu .
Skirtingai nuo daugelio kitų graužikų , degu yra dieniniai žvėreliai . Aktyvūs būna ištisą dieną , nors aktyviausiai maitinasi ryte ir vakare . Vidudienio karščio degu vengia ,nes tai jiems nesunkiai sukelia šiluminį perkaitimą . Degu ganosi grupėmis , kuriose yra gerai išvystyta komunikacinė sistema , kas padeda efektyviai saugotis nuo priešų . Gamtoje jų priešais yra gyvatės , plėšrieji paukščiai ir žinduoliai .
Kaip ir žiurkėnai , degu savo urvuose ruošia maisto saugyklas , kuriomis naudojasi žiemos mėnesiais . Šaltu metu laiku degu beveik neišlenda iš urvelių , maitinasi sausais lapais , šienu ar grūdais . Esant badui graužikai gali maitintis savo fekalijomis , kurios yra kietos ir sausos , kas padeda palaikyti skrandžio ir žarnyno veiklą .
Veisimosi periodu patinų agresyvumas padidėja . Jie monopolizuoja pateles – vienam patinui tenka dvi-keturios patelės . Šiuo metu šlapimu teritoriją ženklina abiejų lyčių atstovai , nors patinai intensyviau . Prasideda tuoktuvių žaidimai , kurių metu patinas tankiai mojuoja uodega ir pakėlęs užpakalines kojytes stengiasi šlapintis ant patelių ,kas daro jas priklausomas duotajam patinui . Tik po to įvyksta apvaisinimas . Šį aktą patinas paskelbia garsiu ir vienodai pasikartojančiu cypsėjimu . Tai turbūt pats garsiausias riksmas , kurį išleidžia degu . Nėštumas trunka 87-93 dienas , po ko pasaulį išvysta 3-10 jaunikliai . Jie gimsta apsiplaukavę , su gerai išsivysčiusiais dantimis ir dalinai atmerktomis akimis . Kiekvieno iš jų masė yra apie 14 gr. Patelė jauniklius maitina 5-6 savaites . Šių žvėrelių vienas iš ypatumų yra tas , kad patelės iš karto po gimdymo gali pastoti .
Gyvenimo trukmė gamtoje gana trumpa . 50% visos populiacijos žvėrelių gyvena mažiau nei vienerius metus , 1% - išgyvena iki metų , o tik vienas graužikas iš 5400 gali sulaukti 4 metų amžiaus .
Laikymas
Degu – tai linksmas , žvalus , draugiškas žvėrelis , kurio priežiūrai nereikia specifinių priemonių ar žinių . Prieš parsinešant degu namo , reikia įsigyti narvelį ar akvariumą , kuriame jis gyvens . Kas geriau, kiekvienas turi pasirinkti pagal save . Narvelis- lengvesnis , nereikalauja daug vietos , tačiau degutis jame gyvendamas gausiai šiukšlina aplinką ir neretai išmoksta dantimis „groti“ virbais . Akvariumas reikalauja daugiau vietos , o taip pat dangčio , kad graužikas nepabėgtų. Uždengus aklinai akvariumą pablogėja oro cirkuliacija , pradeda rinktis drėgmė , kas yra pražūtinga degučiams . Akvariume sunkiau pakabinti girdyklėlę . Plastikiniai įrenginiai degučių laikymui ne visada tinka ,kadangi žvėrelis mėgsta graužti ir greitai visa tai sugadina .
Vieta , kur stovi graužikų narvas (metalinis ar stiklinis ) turi būti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių , šildymo įrenginių , televizoriaus ar kitų triukšmo šaltinių .Yra labai blogai jeigu į narvus patenka vanduo .
Pačiame narve reikėtų patalpinti namelį graužikams , kuriame degu galėtų gyventi . Nepamaišys įvairios lentynėlės , šakos , kuriomis jie gali bėgioti ir laipioti . Vis tik kuo daugiau visokių slėptuvių ar karstyklių – tuo geriau . Labai patartina į narvą patalpinti bėgimo ratą , kuriuo graužikai mielai naudojasi .Šie gyvūnėliai labai kruopščiai prižiūri savo kailiuką ir kūną , todėl jiems būtina į narvelį įdėti indą su sausu smėliu ,kuriame degu mielai maudysis kelis kartus per dieną . Naudojamas smėlis turi būti smulkus , sumaišytas su talku ir būtinai sausas . Jį galima įsigyti zoo prekių parduotuvėse , tinkamas smėlis šinšiloms.
Degu gamtoje maitinasi įvairiomis žolėmis , medžių žieve , žolių sėklomis . Todėl prižiūrėtojas turi pasirūpinti panašiu maistu . Kategoriškai negalima degučiams duoti pieno ar jo produktų , nesunokusių ar pūvančių vaisių ir daržovių , nuodingų augalų ( bulvių lupenų ar daigų ) , augalų , kurie sparčiai sukelia skrandžio tinpaniją (išpūtimą)-drėgni dobilai , vikiai ,liucerna ...Šie graužikai nuolat ėsdami saldų maistą (sausainiai , saldžios morkos , balta duona ) greitai tunka ir suserga diabetu ar kepenų funkcijos sutrikimais .Vis tik nereikia laikytis vyraujančios nuomonės , kad degu organizmas nesugeba įsisavinti cukraus . Iš tikro , gamtinėje degu dietoje yra saldžių medžiagų ,tik jų kiekis nedidelis , o pats cukrus būtinas degučių medžiagų apykaitoje . Paprasčiausiai reikia riboti saldų maistą duodamą žvėreliams . Šiuo metu zoo parduotuvėse jau yra pirkti specializuoto pašaro degučiams.
Laikantis kelių elementarių taisyklių degučių laikyme , šie gyvūnėliai džiugins kiekvieną , kuris nors kiek artimiau su jais bendraus .