Straipsniai

ZEBRINĖ AMADINA Taeniopygia guttata ( Vieillot 1817m.)

Išskiramos dvi geografinės formos

-kontinentinė forma: T.guttata castanotis (Gould)

-salinė forma:T.guttata guttata (Vieillot)

Arealas, gyvenimo būdas gamtoje, istorija

Zebrinės amadinos paplitusios beveik visoje Australijoje, išskyrus pusiasalius Cape York ir Amhem Land , o taip pat nesutinkamos Carpentaria įlankos pakrantėse. Salinė forma gausiausiai paplitusi netoli Australijos esančiose salose: Flores, Samba, Timor ir kt.

Gyvena atvirose, aukšta žole ir krūmokšniais apaugusioje savanoje, kurioje auga aukštesni pavieniai medžiai. Paukščiai visada laikosi netoli vandens, o užėjus sausroms labai kenčia nuo jo trūkumo ar net žūva. Neperėjimo laikotarpiu amadinos susiburia į didelius būrius ir migruoja ieškodamos maisto. Perėjimo laikotarpiu zebrinės amadinos pina butelio pavidalo lizdus iš žolės, kurie viduje iškloti plunksnelėmis, samanomis. Viename krūme peri viena pora, tai pastebima Perth uosto rajone, o vidurinės Australijos rajonuose, ties Alice Springs, viename krūme gali perėti kelios poros. Esant lietingiems metams amadinos peri kelis kartus (iki trijų kartų) deda 4-8 kiaušinėlius, o esant sausrai peri vieną kartą, deda 3-4 kiaušinėlius arba visiškai neperi.

Pirmos žinios apie zebrines amadinas sutinkamos jau 1790m., Vieillot knygoje„Les oiseaux chanteurs“.

Žinias apie zebrinių amadinų gyvenimo būdą gamtoje 1850m. paskelbė anglų mokslininkas John Gould. Pagal Russe, jau apie 1879m. zebrinės amadinos yra plačiai ir gerai žinomos paukščių augintojams.

Išvaizda

Zebrinės amadinos ( Taeniopygia guttata castanotis ) patinas nuo patelės pastebimai skiriasi.

Amadina yra žvirblio dydžio, kūno ilgis 105mm, sparnai 53-56mm, uodega 35mm, sveria 12-14g. Viršugalvis, kaklas ir priekinė nugaros dalis – šviesiai pilkos spalvos, likusi nugaros dalis – pilkai ruda. Amadinos antuodegio plunksnos juodos su stambiomis baltomis dėmėmis. Priekinė veidinė dalis, apie snapą – balta. Nuo akių, žemyn eina juoda dėmė, kuri į apačią smailėja. Ant skruosto yra didelė raudonai ruda dėmė. Smakras, gerklė ir dalis krūtinės – pilkai sidabrinės spalvos su netaisyklingomis, skersai išsidėsčiusiomis juodomis juostelėmis. Ant krūtinės yra didelė, skersai einanti juoda juosta. Šonai – šviesiai kaštoninės spalvos su apvaliomis baltomis dėmelėmis. Likusi apatinė kūno dalis ir pauodegys – balti. Sparnai – pilkai rudi su rudai juodomis didžiosiomis, plasnojamosiomis plunksnomis. Snapas – ryškiai raudonas. Kojos – morkinės spalvos.

Patelė skiriasi tuo, kad neturi raudonai rudų dėmių ant skruostų ir šonų. Ant gerklės, kaklo nėra skersinių juodų juostelių, o pilvukas purvinai baltos spalvos su gelsvu atspalviu.

Zebrinės amadinos salinė forma ( T. guttata guttata ) skiriasi tuo, kad jų plunksnų spalva tamsesnė, viršugalvis ir kaklas – rudi. Juodos juostelės ant krūtinės dažnai visiškai nebūna.

Laikymas

Prieš įsigyjant paukščius , reikia pasirūpinti tuo , kur jie gyvens. Narvų ar voljerų dydis priklauso nuo vietos, kurią paukščių mylėtojas gali paskirti. Vienai zebrinių amadinų porai pakanka narvo, kurio dydis būtu: 50x25x30 cm. Tokio dydžio narvelyje amadinos galės sėkmingai gyventi ir veistis.Narvai yra atviro tipo, t.y. kai visas narvas pagamintas iš metalinių virbų. Narvelius galima įsigyti zooprekių parduotuvėse. Tokių narvų trūkumas yra tas, jog jų negalima statyti ant skersvėjo ar tiesioginių saulės spindulių, kas yra labai pražūtinga paukščiams.Kitokie narveliai yra dėžės tipo, tai kai metaliniai virbai randasi priekinėje narvo dalyje, o pats narvas pagamintas iš nesunkiai valomos medžiagos: plastmasės, laminuotos plokštės, organinio stiklo ar panašiai. Narvo konstrukcija turėtų būti kuo paprastesnė, kad būtų lengva jį prižiūrėti, tokie narvai apsaugo nuo skersvėjo ir papildomo teršimo.

Narvuose turi būti šėryklos, patogiausios plastmasinės, nes lengvai valosi ir nedūžta; laktelės- kurias patartina pagaminti iš įvairaus storio lapuočių medžių šakelių (nužievinti nebūtina); maudyklės-paprastai jos būna pagamintos iš plastmasės, o įsigyti jas galima zooprekių parduotuvėje. Zebrinės amadinos labai mėgsta maudytis, per dieną bent vieną kartą lenda į maudyklę,o esant karštam orui ir dažniau. Vandenį tiek girdyklose, tiek maudyklėse, reikia keisti kiekvieną dieną, esant būtinumui (jei užteršia) ir kelis kartus per dieną. Kraikas dugnui padengti gali būti įvairus, jo įsigyti galima zooprekių parduotuvėse : smulkus žvyras, presuotos pjuvenos, ar drožlės maišytos su šienu. Šėryklų narvuose negalima statyti po laktelėmis , kad paukščiai nepriterštu lesalo. Lesalo paukščiams reikia įberti kiekvieną dieną, nepaliekant senojo, kadangi paukščiai gali būti jį užteršę, ar įlašinę vandens, kuris gali sukelti pelijimą ir pan. Negalima duoti paukščiams lesalų supelijusių ar su parazitais.

Veisimas

Veistis zebrinės amadinos gali tame pačiame narve , kuriame ir gyvena, tik būtina pakabinti inkilėlį. Peri amadinos kubo formos inkiliuke : 12x12x12 cm. Juos galima pagaminti iš plonos faneros ar plonų lentučių. Atskirais atvejais kai kurios zebrinių amadinų poros neatsisako pintų lizdelių parduodamų gyvūnėlių parduotuvėse , kuriuose taip pat sėkmingai peri.

Reikia žinoti, kad šie paukščiai pakankamai agresyvūs kitų paukščių atžvilgiu , tame tarpe ir savo rūšies atstovams. Ypač agresyvumas padidėja perėjimo laikotarpiu, todėl susiformavusią amadinų porą geriausia laikyti ir leisti perėti atskirame narve.

Pakabinus inkiliuką į narvelį būtina įdėti smulkios sausos žolės-šieno, nes tai stimuliuoja lizdo sukimą. Taip pat, dažnais atvejais, sausos žolės šapelį , patinėlis naudoja kaip gundymo priemonę tuoktuvių šokiuose.

Lizdas statomas 5-7 dienas , po to patelė pradeda dėti kiaušinius, po vieną į dieną . Dėtyje būna 4-6, rečiau 8-9 kiaušinėliai , kurie paprastai yra baltos spalvos , kartais su melsvu ar rausvu atspalviu.Perėjime dalyvauja abu tėvai. Dienos metu peri po vieną , kelis kartus keisdami vienas kitą. Nors didesnę laiko dalį ant kiaušinių sėdi patelė. Naktį inkiliuke sėdi abu tėvai. Perėjimas trunka 13 dienų. Išsiritę paukščiukai yra su rožine odele ir retu balkšvu pūkeliu. Po savaitės jauniklių odelė tamsėja. Jaunikliai turi ypatingą gūžio sandarą jis susideda iš dviejų kamerų , kurios šėrimo metu užsipildo paeiliui. Skirtingai nuo kitų amadinų rūšių , zebrinės amadinos jaunikliai prašo maisto netiesdami kakliukų į viršų , o linguodami galvutes su pražiotu snapeliu iš šono į šoną. Snapelis pas jauniklius juodas , o ryklėje yra keletas šviesių dėmių , kurių išsidėstymas būdingas tik šiai rūšiai. Su amžiumi šios dėmės išnyksta. Suaugę paukščiai jauniklius maitina susmulkintu ir dalinai apvirškintu maistu , panašiu į košę.

Maždaug po trijų savaičių jaunikliai palieka lizdą. Pirmas dienas paukščiukai yra baikštūs , išsigandę skubiai slepiasi inkiliuke. Tėvai pakaitom atžalas šeria dar 7-8 dienas , kas yra trumpiau nei kitų amadinų rūšių , kurios išskridusius jauniklius maitina apie dvi savaites. Išskridę jaunikliai išvaizda panašūs į patelę. Šertis pradeda 5-6 savaičių , o pilnai išsišeria 8 savaičių amžiaus. Šiuo metu jauniklių snapas iš juodo virsta raudonu. Šiame amžiuje jauni patinėliai nedrąsiai pradeda domėtis patelėmis.

Nelaisvėje zebrinės amadinos gyvena apie 10 metų.

UAB "Scorpena"

Artūras Rimkevičius

2008m.