Sinonimai : Geophagus sp.“Tapajos Orange heod“,

Geophagus sp.“tapajos Chaperema.



 

Geophagus  žuvų pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių : geo-žemė ir phagein- valgyti, taigi išvertus į lietuvių kalbą reikštu „valgantys žemę“, kas tiesiogiai susiję su jų maitinimosi būdu.

Pirmą kartą šių žuvų aprašymas paskelbtas 1840 metais „Annalen des Wiener Museums 2“

Pošeimis Geophaginae priskiriamas ciklidų (Cichlidae) šeimai , kuris yra ešerinių (Percoidei) pobūryje.

 

Arealas. Pietų Amerika , Brazilija , Amazonės baseinas , pietinis jos intakas – Rio Tapajos.

Sutinkami „juodame“ vandenyje kurio parametrai : 1 dGH , pH 6,5-6,8 , t 27,5-28 C

 
 

Aprašymas. Dydis iki 25 cm. , akvariumuose – kiek mažesni , sulaukę dviejų metų amžiaus būna užaugę 15-17 cm. ilgio. Kūnas ištemtas , gana aukštas , stipriai suplotas iš šonų . Žuvų spalva priklauso nuo jų nuotaikos , būsenos ir gyvenimo aplinkos . Ji varijuoja nuo sidabrinio iki geltonai-violetinio, žvynų kraštai blizga žaluma , galva ir kakta – raudoni , lūpos – mėlynos , žiaunų dangteliai – geltonai-alyvinės spalvos , akių rainelė - raudonai-auksinė . Ant kūno pastebimos neryškios , tamsiai violetinės skersinės juostos ir stambi apvali juoda dėmė per vidurį . Nugaros , pilvo ir analinis ( neporiniai ) pelekai nuspalvinti raudonomis ir mėlynomis besikeičiančiomis juostomis , taip pat šie pelekai turi ilgas siūlines ataugas.

 Patinai stambesni jų raudona spalva intensyvesnė , o ataugos ant pelekų ilgesnės.

 

 
 

Laikymas. Būrinė žuvis . 6-14 žuvims reikėtu 200-250 l. ( geriau 350 l. ) akvariumo , nors pora šių žuvyčių neblogai jaučiasi ir 100 l. talpoje . Kitų žuvų atžvilgiu – taikūs , 2-3 šių žuvyčių poros sėkmingai gyvena bendrame akvariume su kitomis ne itin agresyviomis rūšimis ( Heros , Thorichtis , Uaru ir t.t. )Tarp savo rūšies atstovų pastebima nežymi komfrontacija – dažnai pora žuvų , vienas kito atžvilgiu , daro išpuolius , tačiau didesnių sužeidimų nepasitaiko . Akvariume šioms žuvims patartina įrengti slėptuves iš keramikos dirbinių ar medžio šakų . Gruntas – rupus smėlis . Augalams abejingi , tačiau patartina sodinti stiprius su didele šaknų mase augalus : ehinodorusus , kriptokorinas , anubiasus , sagitarijas , valisnerijas ir t.t.

 Šios žuvys mikrogrobuonys - gamtoje ėda įvairius bestuburius , kuriuos randa upės grunte ar dumble . Akvariume juos galima šerti įvairiu gyvu , šaldytu ar dirbtiniu maistu skirtu akvariuminėms žuvytėms . Maitinasi visi kartu .

 Šie geofagusai laikomi esant vandens kietumui 5-24 dGH , pH 6,5-7,5 , temperatūra 26-30 C (optimaliausia 27-28 C ). Būtina vandens aeracija , filtracija . Patartina kartą savaitėje pakeisti 20-30% seno vandens šviežiu .Dažnas nešvarumų iš grunto nusiurbimas yra nebūtinas , nes žuvys pačios perkasa ir išvalo akvariumo smėlį .

 

Veisimas. Subręsta žuvys metų amžiaus , užaugusios iki 10-12 cm. ilgio . Laikant žuvis grupėje , pora formuojasi savaime . Jeigu laikoma tik pora šių geofagusų , kuri ankščiau nėra neršusi kartu , tai teigiamų rezultatų tikimybė menka . Patinas ir patelė dažnai konfliktuoja tarp savęs , dėl ko slopinamas poravimasis. Kai laikoma grupė šių žuvyčių , nerštas pasidaro įmanomas . Susiformuoja poros , turinčios sustiprėjusį dauginimosi instinktą , kuris yra konkurencijos požymis , kas ypač būdinga gamtoje gyvenančioms žuvims .

 Nerštą įmanoma stimuliuoti pagausinus maitinimą , pakėlus vandens temperatūrą iki 28-31 C , taip pat pakeitus 20% seno vandens šviežiu .Vandens kietumas 6-10 dGH , pH 6,5-7,0 . Nerštas vyksta arčiau vakaro , nesvarbu esant apšvietimui ar be jo . Tėvai kasa duobę , burna surinkdami ir išspjaudami gruntą , valo planuojamą neršto vietą . Šiuo metu žuvys aktyviai gina nerštavietę nuo kitų žuvų , paryškėja jų spalva , žiaunos būna pastoviai išsipūtusios , pelekai stati . Stebimi banguojantys judesiai , staigūs išpuoliai , būdingi daugumai ciklidų . Neršto metu geofagusai nebijo ir stambesnių už save žuvų .

 

 

 Ikrus deda ant povandeninių daiktų : akmenų , vazonėlių ar net stiklo . Kiaušinėlių dėjimas vyksta nedidelėmis porcijomis , kuriuos iš karto apvaisina patinas . Nerštas trunka apie pusantros valandos . Porai neršiant pirmą kartą , ikriukų būna nedaug – iki 200 vnt. , vėliau jų kiekis padidėja iki 400 vnt. Ikriukus prižiūri ir saugo abu tėvai . Pirmos paros pabaigoje ar antros pradžioje tėvai paima ikrelius į burną , kur jie inkubuojami 11-14 parų . Kai kurie veisėjai pažymi , kad ne visi raudongalviai geofagusai slepia ikriukus burnoje . Vieni jų prižiūri kiaušinėlius kaip įprasta ciklidams tik vėliau , išsiritus mailiui jie paimami į burną .

 Praėjus inkubacijos laikui tėvai išleidžia pilnai susiformavusį mailiuką , kuris pradeda aktyviai maitintis . Iškilus pavojui jie dar kurį laiką slepiasi tėvų burnose . Jaunos žuvytės laikosi tankiu būreliu netoli tėvų . Mailiu duodamas gyvas ,  smulkus  maistas : ciklopas , artemija . Gausiai maitinant ir kasdien keičiant 10-20% seno vandens šviežiu , mailius auga greitai . Prieaugliui užaugus iki 5-6 cm. dydžio juos jau įmanoma skirti pagal lytį .

 

 

2010m.  UAB "Scorpena"

Artūras Rimkevičius